Pasakojimai nuo sofos: suformatuota Roma (nutinka...)

...

Keletas pastebėjimų iš pasidairymo po Romą

(visai nebūtinai tarpusavyje susijusių):

* Koks gali būti didžiausias šiuolaikinio turisto, ginkluoto fotoaparatu, košmaras? Pavyzdžiui, netyčiom suformatuota fotoaparato atminties kortelė su daugybe nuotraukų... Kaip jums toks variantas? Bent jau mums taip ir nutiko priešpaskutinės dienos Romoje pavakarę. Pradžioj buvo pikta-apmaudu-gaila, bet kurio laiko, pasėdėjus Trasteverės rajonėlio vyninėj, viskas pasidarė labai juokinga. Ir nebegaila.  Tiesiog NUOTYKIS Romoje, ne kitaip. :) Roma juk saugo savo paslaptis!

Bet tai nereiškia, kad nieko nepapasakosiu apie prailginto savaitgalio pabėgimą į Romą. Arba, kad nieko neparodysiu. Visgi šiuolaikinės technologijos leidžia netgi iš suformatuotos kortelės - kai fotoaparate matai tuos baisius žodžius "No image" - atgauti jau ištrintas nuotraukas. Ne visas, bet šį bei tą įmanoma. Na, čia jei kam  būtų aktualu ateityje... ;)

* Ką tikrai vertėtų nuveikti Romoje? Variantų begalybė ir vieno recepto nėra, tačiau tikrai verta nepagailėti vieno kito euro + kojų, ir esant galimybei pasižvalgyti į miesto vaizdus iš viršaus. Mums žiauriai patiko vaizdeliai nuo Viktorui Emanueliui II skirto monumento stogo. Neblogai ir iš kitos pusės - nuo šv. Petro bazilikos kupolo ar Švento Angelo pilies viršaus (lipom ant stogų ir čia).

Be to, belakstant po visokius turistus masinančius objektus, kartais gali atrasti įdomių perliukų. Štai, kad ir Šventos Angelų Marijos bei kankinių bažnyčia (Santa Maria degli Angeli e dei Martiri) bažnyčia, kurios grindyse yra sukonstruota meridiano linija su zodiako ženklais + mūsų lankymosi metu veikusi Galilėjaus garbei paroda (žinia, juk pati bažnyčia jį nuteisė sudegint ant laužo už ereziją, kad žemė sukasi aplink savo ašį), kur teigiama, kad jis buvo ne tik gabus mokslininkas, bet ir labai tikintis žmogus. Na va...
Žinoma, ir daug kitų dalykų mums labai patiko, bet...nežinau, ar verta pasakoti, nes įrašas taptų varginančiai-baisingai ilgas. :P

* Ieškant naktinio gyvenimo. Dar galima ieškoti naktinio gyvenimo... Būtent, ieškoti. Nes paskaičius mažą knygelę apie Romą, kur parašyta, kad Trasteverės rajone tiesiog verda naktinis gyvenimas, pilna žmonių, nereiškia, kad taip bac ir pataikysi į tą kunkuliuojantį šurmulį.

Mums su draugais, paklausiusiems vietinės romietės patarimų, to naktinio gyvenimo ir žmonių teko gerokai paieškoti - na, taip kokią valandą. O kai esi juodai nuvargęs nuo visos dienos "ekskursavimo" po Romą, kiekvienas žingsnis link išsvajotos "birerijos" ar "ristorančio" atrodo neapsakomai ilgas. Jau buvome beveik beprarandą viltį, bet tuomet netikėtai išlindę iš už vieno iš daugelio posūkio iš tiesų radome žmones, armonikierius ir visokiausius barus bei restoranus. Jėga! :)

Na, mūsų akimis žiūrint, alus ten tikrai brangokas (pvz., 5-6 eurai už 0,33l butelaitį), bet kai esi pavargęs, jo daug ir nereikia. O apie pirmą - antrą valandą nakties ir tikrai pasijuto, kad čia verda naktinis gyvenimas. Tai visgi vertėjo jo paieškoti. ;)

* Vietiniai Romos gyventojai... Kad atsižvelgiant į Romos populiarumą, turbūt net ir turistus (kurių būna nuolat; jų net šio - žieminio neturistinio - sezono metu buvo apstu) reikėtų laikyti visiškai įprasta ir normalia Romos gyventojų dalimi. O ir jau tie visai "vietiniai" vietiniai negali būti nusakyti vienu žodžiu. Be to, šįkart aš jų labai ir nestebėjau. 

Tačiau keletą dalykų visgi paminėsiu. Kas krito į akį tai, kad treningai bei kailiniai yra mėgstamos ir populiarios aprangos detalės; kad dirbantys tose vietose, kur lankosi turistai, nebijo pademonstruoti savo abejingumo, galios ir arogantiškumo (kas visiems būtų aišku, kas čia vadovauja); kad paklausti patarimo (arba net ir neklausti) mielai parodys kryptį bei patars, tačiau, kaip parodė bent jau mūsų patirtis, nepaisant jų gerų norų, savo patarimais greičiau jau suklaidins nei padės. 
  

* Vatikanas. O ką Vatikanas? Jei jau esi Romoje, reikia ir ten apsilankyti. Nemanau, kad kas nors nusivylė Šv. Bazilika, jos lobynu ar Vatikano muziejumi bei Siksto koplyčia (kuri yra muziejuje), nes jie, paprasčiausiai, įspūdingi, o muziejų ekspozicijos - įdomios. Aišku, mes padarėm klaidą, kad sumanėm į Vatikaną ir jo muziejus eiti būtent paskutinį mėnesio sekmadienį, nes žmonių buvo daugybė, valandą stovėjome eilėje prie įėjimo į muziejų (vidun galėjai patekti tik tarp 10 ir 12.30 valandų), o ir dirbo jis trumpiau. Kas, kad įėjimas buvo nemokamas. Geriau jau sumokėti, bet pavaikščioti ramiai, nesigrūdant, neskubant...

Bevaikščiojant po Vatikano muziejų, kur sukaupta daugybė antikinių skulptūrų buvo labai smagu registruoti moteriškų šukuosenų įvairovę. Tai va, kiek pavyko atgauti jau "ištrintų" nuotraukų, tiek ir demonstruoju. Tiesa, apatinėje eilėje per vidurį įdėjau ir porą įdomesnių vyriškų šukuosenų.

Na ir dar vienas dalykas, kurio negaliu nutylėti... Iš visų Vatikane muziejuje esančių skulptūrų labiausiai "nepasisekė" nuogus vyrus ar dievus vaizduojančioms skulptūroms, nes jų "nepadorūs" ir nederantys tokioje vietoje" vyriški pasididžiavimai buvo arba užklijuoti klevo lapu, arba nudaužti (nupjauti?)...

* Dar bebūnant Romoje mane sutrikdė klausimas, ar tai gražus miestas? Net nežinau ką atsakyti... Įdomus - taip. Turtingas praeitimi - taip. Gražus? Tiesą sakant, nelabai. Čia jau tokia mūsų labai subjektyvi nuomonė. Ne todėl, kad Roma būtų kokia purvina (bet visgi kiek apšiurusi) ar apstatyta negražiais pastatais, tikrai ne. Man kaip tik buvo labai gražūs ochros spalvos pastatai.

Bet tai toks miestas, kad kur spjausi - ten istorinis griuvėsis ar liekanos. Na, kam griuvėsiai gražūs - tada gražus. Mums griuvėsiai gal labiau įdomūs... Tiesa, tada mums pasako - bet jūs nebuvot, kai viskas žalia, šilta, žydi. Galbūt... Bet mes ir vėl atvažiuosim, nes šiaip jau Romoje mums tikrai patiko. Gal po kitos kelionės pakeisime nuomonę ir apie miesto grožį, kas žino?..

 ...