Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Kovo, 2011

Pasakojimai nuo sofos: 3 dienos Provanse. Cassis ir fiordai.

Vaizdas
Tik atvykę į Marselį nusipirkome 3 valandų pasiplaukiojimą po Viduržemio jūrą apžiūrinėjant kalankas (pranc. k. calanques) – a la Viduržemio jūros fiordus. Nors buvo dar tik vasaris, tačiau tą dieną oras buvo visai dėkingas pasiplaukiojimui - ir saulė švietė, ir vėjas nebuvo baisingai stiprus.  Be to,  turėjome su savimi pirštines bei kepures.

Praplaukėme Beždžionių paplūdimio restoraną, Ifo salą – kas gi nežino, kad ten kalėjo, o vėliau pabėgo grafas Montekristas (kas, kad tik knygoje),– ir toliau neskubėdami plaukėme į skirtingas įlankėles, apsuptas aukštų, stačių uolų ir turinčias įmantrius pavadinimus: Sormiou, Morgiou, d'En-Vau, Port-Pin, Sugiton...

Sakyčiau, bent jau iš laivo, tai tos įlankos atrodė tokios romantiškos. Lengvai galėjau įsivaizduoti įvairias romantiškas filmų scenas...

Vienos įlankos didesnės, kitos mažesnės, vienos gyvenamos, kitos – nelabai. Bet, o koks skirtumas, svarbiausia, kad akys mėgavosi saulės apšviestomis baltomis uolomis ir jūros mėlynumu. Na ir kas, …

P.S. naminė duona

Vaizdas
... Duonos skonis, kvapas ir poreikis nuo mažumės įaugęs lietuvių kraujyje. Gal ne visų, bet mūsų su Vilmantu, tai tikrai. Tas duonos "badas" ypač pasijaučia gyvenant užsienyje: kiek bebandytume, visos duonos (jei jų apskritai pavyksta rasti) atrodo "ne tokios" ir viskas.
Todėl, kai atvykstantys svečiai paklausia, ko atvežti, kažkaip net nereikia galvoti - žinoma, kad duonos. Lygiai taip pat kas kartą grįžtant iš Lietuvos kuprinėje ar lagamine puikuojasi toks, na, solidaus dydžio ir svorio duonos kepalas.

Kaip jau kažkada minėjau (o ir šiaip beveik visi žino - anokia čia paslaptis), virtuvė tikrai nėra mano svajonių vieta, kur mielai leidžiu laiką. Nors kitų virtuvinius rezultatus labai vertinu, labai :) Bet kartais ima ir panyžta nagai, ypač kai ne tik aplinkui girdžiu, kad kažkas kepė duoną namie, bet ir gaunu jos paragauti ...
Paprastai tariant, neatsilaikiau. Iš gerų bei supratingų draugų gavau ne tik raugo, bet ir patarimų (ir dar šio to), paaukojau šiek tiek l…

Pasakojimai nuo sofos: 3 dienos Provanse. Avinjonas.

Vaizdas
... Mano galvoje Avinjonas buvo užsifiksavęs kaip svarbi vieta. Kodėl? Neturiu jokio supratimo. Bet vis tiek atrodė, kad jame vyko kažkas svarbaus (nesvarbu, kad neprisiminiau), jis kažkuo reikšmingas ir jį būtina aplankyti. Ypač jei esi netoli. O nuo Marselio iki Avinjono tik valanda kelio traukiniu. Atsakymas aiškus, ane?

Tai sekmadienio rytą nepatingėjome atsikelti ir kelios minutės po devynių jau sėdėjome traukinyje į Avinjoną. Ką aš apie jį žinojau... Hmmm... Kad jame gražu. Kad jo visas centras vis dar aptvertas viduramžius menančia siena. Kad jame yra didžiuliai popiežių rūmai (Palais des Papes). Kad jo senieji pastatai įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Kaip ir pakanka, ane?

Dar buvau paskaičiusi, kad vasaros metu šiame mieste būna karšta + ankšta nuo turistų. Galbūt, bet vasario mėnesio sekmadienio rytą nebuvo ne to, nei to. Bet tai ne trūkumas, tikrai.
Kaip tik maloniai išgėrėme vietinėje kavinukėje kavos... Pasivaikščiojome po, nebijosiu to žodžio, mielas senamiesčio gatveles.…