Pranešimai

Rodomi įrašai nuo 2014

P.S. "Plieno katedra": Industrinis baletas, kuris visai ne baletas

Vaizdas
...
Afišoje pamačius užrašą „ballet choréographique“, jo pavadinimą – „Cathédrale d‘acier“ (Plieno katedra), dedikaciją kasyklų darbininkams bei nuo kažkokio ekskavatoriaus kaušo žemyn kabančio žmogaus žemyn galvą nuotrauką, galvoje iš karto kilo milijonas klausimų. O tai ką, būna nerežisuotų baletų? Koks ryšys tarp baleto ir ekskavatoriaus? Negi kokie darbininkai šoks baletą? Ir taip toliau, ir panašiai.

Supratau, kad būtinai reikia pamatyti šitą, kaip aš pavadinau, industrinį baletą. Teliko susiorganizuoti kompaniją, prieš tai ją ypatingai suintrigavus reginiu – maždaug, trūks plyš ir jums reikia pamatyti. Planas pavyko, ir mes atsidūrėme Dudelanže (Dudelange), kur visą valandą galėjome stebėti šį „baletą“. Beje, spektaklį įvertinčiau visai neblogai – nors ir nealpėjau nuo grožio ir įdomumo, bet nuobodu irgi nebuvo. Tiesa, jeigu oras būtų buvęs bjaurus – labai šalta ar lytų, tuomet reginys nelabai džiugintų, bet kaip tik pasitaikė šiltas spalio ketvirtosios vakaras.
Turbūt jau aišk…

P.S.: Nauja + sena = Liuksemburgo miesto savivaldybė ir Rotušė

Vaizdas
...
Kadangi Liuksemburgo savivaldybė (tiksliau - administracija) visai neseniai persikėlė į renovuotas, gražius 22 mln. eurų kainavusias patalpas prie pat Rotušės, tai pamačiusi skelbimą apie atvirų durų dieną jose nė kiek nesudvejojau - noriu. Dar, žinoma, reikėjo įsitikinti įtikinti, kad ir Vilmantas nori, nes lankytis tokiose vietose vienai man neįdomu.

Žinoma, gyvenant Liuksemburgo mieste šansas kažkada apsilankyti Savivaldybėje ("Bierger-Center" = Centre d'accueil des citoyens) yra gana didelis, nes anksčiau ar vėliau vis tiek atsiranda kokių administracinių reikalų, pvz. įregistruoti atvykimą, pranešti apie gyvenamojo adreso pakeitimą, pavardės pakeitimą ar vaiko gimimą etc. Tačiau tokiais atvejais toliau priėmimo salės ir konkretaus kabineto juk nenueisi.


O čia tokia puiki galimybė pamatyti, kaip atrodo klerkų darbo kabinetai, susirinkimų salės ir netgi virtuvėlės, kur paslėpti tualetai bei šluotos, kas matosi pro langą ir pan. Man labai patiko sienų "tape…

Pro langą: pirmą nakties netikėtai pažvelgus pro langą...

Vaizdas
... Kažkur kažką viena akimi skaičiau apie "super" mėnulį, bet neužfiksavau, ar jis jau buvo, ar dar tik bus. Maždaug, ai, tiek to, nesigilinsiu.

Bet nuo lemties mėnulio, kaip sakoma, nepabėgsi. Sekmadienio naktį pabudau iki negalėjimo užsimaniusi gerti, tai užsimiegojusi nušlepsėjau į virtuvę vandens, o grįždama lyg tyčia žvilgtelėjau pro langą (žaliuzės miegamajame kaip tik nebuvo užleistos)... O ten - M Ė N U L I S. Iškart supratau, kad tai tas - ypatingasis - "super" mėnulis. Taigi aišku, kad vietoje to, kad lįsčiau atgal į šiltus patalus saldžiai miegoti, aš išsikrapščiau fotoaparatą ir gerą pusvalandį bandžiau kažkaip pagauti tą "super" mėnulį (nelabai man tas sekėsi, beje…). O ką daugiau pirmą nakties galima veikti, tiesa?

Kitą dieną pasiskaičiau, kad būtent tą naktį - iš rugpjūčio 10 į 11-ą - iš tikrųjų matėsi didžiausias 2014 metų "super" mėnulis. Šis terminas atėjo iš astrologijos, tačiau dabar ir astronomai mielai juo naudojasi - ji…

P.S. Palėpės tuštinimo-pildymo metas

Vaizdas
...
Turbūt reikėtų pridėti, kad tai buvo ne mūsų, o svetimos palėpės tuštinimo metas. Arba mūsų palėpės pildymo metas. Žodžiu, iš kurio kampo žiūrėsi. Kaip ten sakoma, vieno šlamštas kitam gali būti tikras auksas. Kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį vykstantis "Palėpės tuštinimo" (Vide grenier) turgelis vis dar sutraukia gausų būrį norinčiųjų tiek šlamštu atsikratyti, tiek geidaujančių kažką gero-įdomaus-naudingo įsigyti.

Jei nepamirštam (ir/ar nepatingim), tai ir mes tokiais sekmadieniais papildom potencialių pirkėjų gretas. Niekad nežinai juk, koks lobis tavęs tame turgelyje laukia. Svarbiausia, gebėti tuos "lobius" pamatyti. ;)

Be to, yra didelė tikimybė tenai sutikti Liuksemburgo ministrą pirmininką - jei ne pardavinėjantį (kaip būdavo jo buvimo meru laikais), tai bent išdidžiai vaikštinėjantį (visgi užimamos pareigos įpareigoja).

Šį kartą mūsų tradicinių pirkinių - įdomių knygų ar DVD - neaptikome, tačiau namo grįžome nešini keletu labai praktinių daikteli…

Pabambėjimai nuo sofos: saulė, skėčiai ir eurai

Vaizdas
...
Vasaros Liuksemburgo centre tikrai nenuobodžios. Bet Phillipe II gatvės komersantai, remdamiesi šūkiu "Vasara ne tokia kaip visos gatvėje ne tokioje kaip visos" ("Un été pas comme les autres dans une rue pas comme les autres"), nusprendė dar labiau ją pagyvinti iškabindami 1200 spalvingų skėčių, kurie sūpuosis virš gatvės iki pat rugpjūčio vidurio. Kaipgi apie tai neparašysi, juo labiau, kad Phillipe II gatvė nuo spalvų iškart atgijo, o praeiviai bei turistai neatsispiria pagundai įsiamžinti skėčių fone.

Šios instaliacijos pavadinimas - "Įsileiskime saulę" ("Let the sunshine in"). Spalvingi skėčiai išties kelia nuotaiką ir skatina šypsotis, tik tiek, kad ir jie neprikviečia tos išsiilgtos saulės, nors tu ką. Va ir dabar šilta, bet apniukę. Deja, saulės šią vasarą Liuksemburge matėme palyginus nedaug. Man asmeniškai, tai net labai per mažai.
Kaip pripažino vienas šio puošimo iniciatorių, mintis papuošti gatvę skėčiais jam kilo pamačius an…

P.S. Liepos vakaras, paskendęs bliuzo garsuose

Vaizdas
...
Prieš gerą savaitę Liuksemburge nudundėjo jau 20-as (o mums jau net septintas - vajė, kiek ilgai mes čia užsibuvome) kasmetinis Bliuzo ir džiazo ralis (Blues'n Jazz Rallye). Kaip ir kiekvienais metais siauros Griundo ir Klauzeno (Grund ir Clausen) gatvelės buvo užsikimšusios nuo žmonių gausos. Juo labiau, kad ir šiemet, kaip ir pernai, mus lepino geras ir šiltas oras.

Buvo suplanuoti kokie 150 koncertų nuo diksilendo, mainstrymo, bugi vugi iki beveik klasikinio džiazo ar Čikagos bliuzo, ir suręsta net 11 scenų, tai ko daugiau norėti? Tik spėk viską apeiti.

Atrodo, muzikinės įvairovės tikrai neturėjo pritrūkti. Bet mūsų aplankytose vietose kaip tyčia pasigedome įdomesnės muzikos. Po šių metų išgirstų keleto grupių liko toks jausmas, kad visas bliuzas varomas vienu ritmu.

O gal tiesiog mes ir vėl koncertų klausymą pradėjome ne nuo to galo - kol atėjome, geriausieji (t.y. tie, kurie galėjo mums patikti) tikriausiai jau buvo baigę pasirodymus arba grojo kitose scenose. Kaip vi…

Pasakojimai nuo sofos: pasilaipiojimas po aukštakrosnes (Liuksemburgas)

Vaizdas
...
Spaudoje perskaičiau, kad Belvalio aukštakrosnės nuo liepos yra atviros lankytojams. Tai žinoma, kad iškart panižo padai nuo to, kaip mums reikia ten apsilankyti. Beje, šios aukštakrosnės - tokie įrenginiai, kuriose išlydant aplinkiniuose regionuose iškastas geležies rūdos uolienas su kuru (koksu) ir įpūtus oro buvo gaunama karšta geležis. Ji buvo nutekinama į vagonus ir iš jos vėliau netoliese esančioje gamykloje buvo liejami įvairūs metalo gaminiai.

Panaršiusi internete atradau, kad tam tikru laiku galima po aukštakrosnes pavaikštinėti arba individualiai, arba gido vedamoje ekskursijoje. Pagalvoję su Vilmantu nusprendėme, kad ekskursija šiuo atveju gal ir visai įdomu būtų, nes tikrai ne ką žinome apie geležies lydimą ir panašius dalykėlius. Tai užsisakėme ekskursiją ir patenkinti laukėme to sekmadienio. Nežinau, kodėl taip vis nutinka, bet būtent tą dieną ne tik, kad geležinkelio eismas buvo sutrikęs, bet ir nuolat pasipildavo lietus. Kaip tyčia, kai tokiai ekskursijai tinkamia…

Pasakojimai nuo sofos: Belgijos turtingųjų mėgstama pajūrio vietelė - Knokke

Vaizdas
... Praėjus geram mėnesiukui, jei ne daugiau, pagaliau prisiruošiau papasakoti, kaip mums patiko Knokė. Tokiais tempais ir iki Kalėdų nespėsiu visko aprašyti – eilėje laukia Gentas, Antverpenas, Briugė, o kur dar savaitėlė Londone. Na, bet apie viską nuo pradžių. ...
Nors oro prognozės tą dieną pranašavo lietų, tačiau pasiekus Gentą vis dar švietė saulė, kas mus ir paskatino kol kas Gente neužsibūti, bet įsigijus papildomus bilietus važiuoti dar toliau – iki pat jūros. O jūra šį kartą "ragaujama" buvo iš Belgijos Vakarų Flandrijos provincijoje besislepiančio Knokės miestelio (Knokke), kurį nuo Olandijos teskiria Zwin gamtos draustinis ir kurio pajūriu vaikščiojant gana gerai matosi Zėbriugės uosto (Zeebrugge) kranai.

Kai Knokėje viena pagrindinių gatvių neskubėdami sau traukėme link jūros visą laiką taip švietė saulė, kad aš net drįsau garsiai padejuoti, kad kaip gi čia dabar taip neapdairiai neįsidėjau akinių nuo saulės, oi, oi, kaip nepatogu.


Kad jau toks nuostabus o…